Coco Gabriel Chanel

 

Tikriausiai netsirastų žmogaus, nežinančio, Kas tokia yra Coco Chanel. Bet ne kiekvienas žino, kad į pati mados Olimpą ji sugebėjo užkopti padedama fanatiško darbo ir gudrybių. Fatališka moteris Coco Chanel mėgdavo sakyti: 'Tikra moteris - mylima moteris". Ji troško būti mylima bet kokia kaina ir visą gyvenimą, kaip savo moteriškumo įrodymą stengėsi išlaikyti šalia pulkus gerbėjų.

Nesantuokinė smulkaus prekeivio ir jo draugės Martos dukra Coco Gabriel Chanel gimė 1883 metų rugpjūčio 19 dieną. Motina negalėjo išmaitinti vaiko ir atidavė ją į našlaičių prieglaudą. Kai 1895 metais mirė jos mama, tėvas atidavė ją į katalikų vienuolyną, o 1901 metais pradeda lankyti ten esančią mokyklą, kurioje mokosi siuvėjos amato. Vėliau ji gyveno internate ir daug metų buvo priversta nešioti uniformą, todėl svajojo aprengti moteris savaip.

Paaugusi Coco nusprendė pamiršti savo skurdžią vaikystę, o besidomintiems jos praeitimi, visą gyvenimą pasakojo apie labai ją mylėjusį tėtušį, kuris už skardų balselį praminė ją Coco.

20-metė mergina pradėjo siūti kostiumus jodinėjimui. Turtingos klientės kartais kviesdavo ją į vakarėlius. Jos supažindino Chanel su bohemos pamėgtos Paryžiaus kavinės „La Rotond“ lankytojais. Ten ji dainavo populiarias prancūziškas daineles. O lankytojai jai pridainuodavo ir padrąsindavo aplodismentais skanduodami „Ko Ko Ko“.

Chanel pažinojo Tulūz Lotreką, Renuarą, Pikaso, Diagilevą, Stravinskį. Ten pat „La Rotond“ niekada tėviško švelnumo nepatyrusi Gabriel susipažino su turtingu verslininku ir beviltišku lėbautoju Etjenu Balzanu. 1904 metais apsigyveno su juo aristokratiškame Paryžiaus Viši priemiestyje, jam priklausančioje pilyje. Ji norėjo išsiskirti iš turtingų kurtizanių savo apranga ir rinkosi griežtus kostiumus, kuriuos papildydavo mažomos elegantiškomis skrybėlaitėmis. Kilmingas meilužis vesti jos negalėjo, o ir neketino, tačiau išmokė gerų manierų, šokti ir jodinėti.

Pirmasis Coco draugužis labiausiai jai pasitarnavo tuo, kad patarė, kol nevėlu, susirasti kitą, tinkamesnį užsiėmimą. Kaip atlygį už kartu praleistą laiką padovanojo jai savo butą Paryžiuje.

Antrasis draugas, buvo Balzano bičiulis. Toks pat kilmingas ir turtingas aristokratas teip pat negalvojo vesti, tačiau dosniąi ją rėmė finansiškai. Prieš išsiskirdamas 1910 metais nupirko jai nedidukę parduotuvę,Paryžiuje, kurioje Coco Chanel atidarė savo saloną.

Ji pirmoji atrado puikias džersio savybes ir iš šio minkšto, jaukaus, judesių nevaržančio audinio sukūrė pirmą ją išgarsinusią kolekciją. Jos drabužiai buvo gražūs, patogūs ir pigūs. Jie puikiai tiko tiek išeigai, tiek poilsiui.

Coco dėvi pati ir siūlo savo kientėms patogius kostiumėlius, plisuotus sijonus, švarkus, maskuojančius figūros trūkumus, bei itin populiarius tapusius ilgus nertinius. Kaip priešingybę puošniems vakariniams tualetams ji sukuria visoms progoms tinkamą nepaprastai elegantišką ir praktišką trumputę juodą suknelę.

1920-aisiais Coco Chanel biografiją paženklinęs įvykis paliko jos širdyje gilų pėdsaką. Kiek žinoma iš pasakojimų, draugė supažindino ją su kunigaikščiu Dmitrijum Romanovu, Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II pusbroliu, nepaprastai išvaizdžiu 29 metų vyriškiu. Revoliucija privertė jį emigruoti iš šalies, paliko be skatiko. Įspūdingasis kunigaikštis tapo Prancūzijos moterų numylėtiniu ir išlaikytiniu. Coco buvo įpratusi gauti tai, kas brangu, vertinga ir reta, todėl ir kilmingasis gražuolis netrukus atiteko jai. Tais laikais ji jau buvo labai turtinga, ant jūros kranto turėjo prabangią vilą, kurioje kartu su kunigaikščiu leido laimingas dienas. Coco dažnai mėgdavo kartoti, kad kūrybinių minčių ji semiasi iš savo meilužių garderobo. D.Romanovas jai tapo tikru atradimu. Jų ryšiai paskatino Coco susidomėti rusų į nacionaliniais drabužiais ir po kurio laiko sukurti puikią kolekciją.

Išvargintas sunkios materialinės padėties, Dmitrijus, palikęs Coco Chanel, vedė turtingą amerikietę ir išvyko iš Prancūzijos. Vėliau, prisimindamas savo gyvenimą, sakė, kad vienintelė jo gyvenimo moteris visada liks Coco.

 

1923 metais rinkoje pasirodė ir tikrą sensaciją sukėlė garsieji kvepalai "Chanel No5". Jų geidulingas, provokuojantis aromatas brandintas ištisus penkerius metus.

Coco Chanel bėgant metams vis gražėjo. Nebuvo vyro, galėjusio likti abejingo jos nepakartojamam žavesiui! Coco vis laukė, kad kažkuris iš gertoj paprašys jos rankos. Tačiau dažniau jie prašydavo pinigų, kurių Coco Chanel nešykštėjo. Ji finansavo garsius menininkus, kurdavo kostiumų eskizus jų spektakliams, skolindavo pastatymams pinigų, kurių jai paprastai niekas negrąžindavo.

Pagaliau jos kūryboje suskambo angliški motyvai. Ieškodamas sau tinkamos partijos, Vestminsterio hercogas buvo išmaišęs pasaulį skersai ir išilgai. Kai likimas jį suvedė su Coco Chanel, ji pakerėjo šį nepaprastai turtingą žmogų iš pirmo žvilgsnio. Laimingas hercogas jau kūrė ateities planus, tikėjosi susilaukti palikuonių. Po kelerių metų draugystės rimtai pakvipo vestuvėmis. Tačiau 41 metų moteris nebegalėjo turėti, vaikų. Ji atmetė hercogo pasiūlymą tekėti sakydama: „Anglijoje hercogų daug, o Chanel pasaulyje – viena“. Ji didvyriškai išlaikė šį smūgį, iki kaklo pasinerdama į darbą. 1931-ieji buvo paženklinti naujos, labai brangios kolekcijos, kurioje Coco tarsi atsisakė sau būdingo paprastumo.

Vokiečių okupacijos metais salonas buvo uždarytas, tačiau Chanel, dėka savo ryšio su vokiečių diplomatu Hanu Guntheriu von Oincklage gyveno nerūpestingai ir emigravo į Šveicariją.

1954 metais, sugrįžusi į tėvynę ji vėl atidarė savo saloną.  71 metų Coco net negalėjo įtarti, kad bus nušvilpta. Mada smarkiai pasikeitė, atsirado daug jaunų talentingų dizainerių. "Jau po pirmosios suknelės tapo aišku, kad Chanel stilius - praeitis", - rašė spauda. Salėje, į kurią susirinko visas Paryžius, buvo girdėti piktdžiugiški balsai. Už bendravimą su vokiečiais ir už tai, kad sunkiu šaliai laikotarpiu patogiai gyveno emigracijoje, madų karalienė atsiėmė su kaupu. Kokių pergalių ji tikisi dabar, greta spėjusių išgarsėti naujosios kartos dizainerių Dioro, Givenchy, Lanveno?

Pokario metais atsirado pavojingas konkurentas – Christian Dior. Jis darė moteris panašiomis į gėles – aprengdavo jas krinolinais, suverždavo taliją ir sudėdavo daugybę klosčių ant klubų.

Tačiau palaipsniui sąvoka „Šanel stilius“ įsitvirtino mados terminologijoje. Šiuo stiliu teigiama, kad kostiumas turi būti funkcionalus ir patogus, skirtingai nuo puošybiškos Dior filosofijos. Jei Šanel kostiume buvo sagos, tai jos būtinai užsisegdavo; Dior gi dažnai naudojo sagutes kaip papuošimą. Šanel sijonai dengė kelius ir turėjo kišenes, kur dalykiška moteris galėjo laikyti cigaretes. Ji laikė, kad keliai – ne pati gražiausia moters kojų dalis. Jai priklauso idėja nešioti rankinę ant peties. Paprastai kostiumą papildydavo žemakulniai bateliai. Jų nosis paprastai būdavo padailinta skersine juostele – tai optiškai sumažindavo pėdą.

Coco Chanel atsirevanšavo. Tam jai prireikė vos vienerių metų. Paryžiuje fiasko patyrusią kolekciją truputį pakoregavo ir pristačiusi ją Amerikoje sulaukė neregėtos sėkmės. Trumputės kuklios suknelės, pernelyg varganos prancūzėms, JAV buvo akimirksniu išparduotos. "Visos mados sensta, išlieka stilius", - pergalingai sakė ji. Pas žymiausią visų laikų dizainerę, 80-metę Coco Chanel vėl sugrįžo pasaulio įžymybės, ekrano žvaigždės, prezidentų žmonos. Tai ji sukūrė Romy Schneider rafinuotos moters įvaizdį, Jeanne Moreau pavertė primadona, jos pastangomis Grace Kelly virto tikra kunigaikštiene.

Po 1955 metaus pasirodžiusių Coco Chanel tvido kostiumėlių ją imta vadinti šimtmečio dizainere. Coco išvadavo moteris iš korsetų, vietoj jų siūlydama ilgus švarkus su kišenėmis raktams ir cigaretėms susidėti, judesių nevaržančius sijonus Išskirtinis Coco Chanel drabužių bruožas - aukšta pasiuvimo kultūra. Kiekviena siūlytė būdavo ne tik išlyginama, bet ir pritvirtinama, kad ir po skalbimo drabužis neprarastų savo formos ir atrodytų kaip naujas. Švarkai ir sijonai būdavo siuvami tik su pamušalu. Būtent dėl to, iš tikrųjų būdami paprasti ir pigūs, Coco Chanel mados namų kūriniai visuomet atrodydavo prabangiai.

Iki pat senatvės Chanel išlaikė figūros lankstumą ir buvo labai darbšti. Naujų kostiumų idėjos ateidavo sapnuose. Tada ji pabusdavo ir eidavo dirbti.
 
Coco Chanel mirė būdama 87-erių - 1971 metų sausio 10 dieną savo miegamajame - baltame, beveik tuščiame kambaryje, kurį taip mėgo už jo paprastumą. Palaidota Ženevoje..