Sonia Rykiel

 

Jau keletą dešimtmečių Sonia Rykiel karaliauja mados pasaulyje. Megztinis tapo jos emblema, juoda spalva - firminis ženklas, o nepdailinti kraštai ir siūlės išorėje – prabangos viršūne. Pati Sonia tvirtina, kad rado vietą Mados pasaulyje vien dėl to, kad nieko nežinojo apie madą: „Mada man buvo švarus popieriaus lapas, ir, kadangi nieko apie ją nežinojau, tai ir dariau, ką norėjau“.
 
Sonia Rykiel buvo iš tikros buržuazinės šeimos su rusiškomis, žydiškomis ir rumuniškomis šaknimis. Jos šeimoje nebuvo įprasta kalbėti apie madą. Dar daugiau – kalbėti apie „skudurus“ buvo nepadoru. Jaunos paryžietės protą užėmė aukštos materijos: tapyba, literatūra, architektūra – išimtinai klasikinės formos. Dėl to, kad Sonia Rykiel tapo modeliuotoja, pasaulis turi būti dėkingas jos buvusiam vyrui. „Jei jis užsiiminėtų architektūra, tai ir aš tuo užsiiminėčiau“ – kartą prisipažino Sonia. Tačiau jis užsiiminėjo mada – mažoje pret-a-porter parduotuvėje pardavinėjo trikotažinius gaminius. Ir po triukšmingų skyrybų Sonia Rykiel toliau kūrė šedevrus.
 
Viskas prasidėjo nuo trumpučio pilko, 1962 metais pagal užsakymą sukurto megztinio. Po to, kai vyras išstatė jį prekyboje, prasidėjo tikras bumas. Tais pačiais 1962 metais ji pademonstravo suknelių ir palaidinių kolekciją nėščioms moterims. Madų demonstravimas vyko jos vyro parduotuvėje. Rykiel premjera sutapo su termino pret-a-porter atsiradimu. Tai buvo aukso vidurys tarp Aukštosios mados kūrinių ir rankdarbių. Trikotažas visiems laikams užkariavo būsimosios karalienės širdį. Žurnalistams ji sakė, kad „Šioje medžiagoje yra kažkas paslaptinga, neįprasta ir fantastiška – ji kvėpuoja kūno ritmu“. Kitą – „aptemptą vargšo berniuko megztinį“ ji sugalvojo po antrojo vaiko gimimo. Būtent tada madam Rykiel debiutavo, kaip tikra modeliuotoja. Ir netikėtai net pačiai sau padarė revoliuciją mados pasaulyje. Viskas vyko tarsi be jos noro. Sonia užsiiminėjo trikotažu, neturėdama net menkiausio supratimo apie tai, kas yra trikotažas ir kas yra mada. Vėliau jos daiktai pateko į „Elle“ viršelį, ir po kiek laiko ji jau buvo vadinama trikotažo karaliene. Tada ji suprato, kad reikia spręsti – arba rimtai užsiimti mada, arba nutraukti su ja bet kokius ryšius. Po pirmųjų žingsnių madoje 60-ųjų pradžioje, tvirtai apsisprendė tik 74 metais.
 
Prielankumas „antros odos“ idėjai 1974 metais privertė išversti rūbą į kitą pusę. „Aš norėjau parodyti tą pusę, kuri liečiasi prie odos – ji yra gražesnė. Kūno formas atkartojančios siūlės – tai šventyklos skliautai. Labai simboliška!“ Rykiel madoje nėra nieko nereikalingo. Tai nepriklausomas ir laisvas, kūno judesių nevaržantis stilius. Dar daugiau – 60-ųjų pabaigoje, kai juoda spalva buvo tinkama tik laidotuvėse ar pagyvenusioms moterims, ne kas kitas o Rykiel pavertė ją universalia ir tinkama visiems gyvenimo atvejams.
 
Kartu su sėkme augo ir komercinė sėkmė. 1968 metais Paryžiaus spauda pranešė, kad vien Amerikoje metinė Sonia Rykiel pardavimų apimtis siekė 2 milijonus dolerių. Šiandien jai priklauso 400 parduotuvių įvairiose planetos vietose. 45 parduotuvės vadinasi jos vardu. Svarbu tai, kad Sonia viską pasiekė pati. Skirtingai nuo savo kolegų, ji niekada nesinaudojo finansinių korporacijų parama. Užtat Sonia Rykiel mados namų klientais tapo tokie legantiškumo simboliai, kaip Anouk Aimee, Isabelle Adjani, Jeanna Morou. Fanny Ardant.
 
Be abejo turtingoje Rykiel praeityje yra stulbinančią sėkmę atnešę rūbai. Pirmiausia tai megztinis ir išvirkščias trikotažas. Yra jau dešimtmečiais sėkmingai parduoami daiktai (plisuoti sijonai – kelnės ar megztiniai su išvirkščiomis siūlėmis). Nepaisant to jie nuolat laikomi sezono naujienomis.
 
Grožio kūrimas, nauja madam Rykiel kolekcija – tai visada sunkus ir alinantis darbas. Pilnos laimės valandas keičia visiška neviltis: „Kartais jaučiu jai stulbinantį švelnumą, kaip žmogiškai būtybei, o kartais tiesiog nežinau ką darau, man rodos, kad jau neįmanoma nieko sugalvoti. Ir vistiek privalau kažką daryti...“ Per šešis mėnesius turi sukurti trumpą ketvirčio valandos spektaklį, sudėti jame savo sielą ir atrasti akcentus.
 
Tam, kad pradėtų žaižaruoti spalvos, kad ant podiumo pradėtų suktis gyvenimas reikia truputį padidinti efektus, padaryti taip, kad kolekcijos modeliai sukeltų galingą ir žaibišką smūgį. Per ketvirtį valandos reikia sudominti viso pasaulio spaudą, o labiausiai reiklias ir subtilias žiūroves – moteris! Mažytis spektaklis turi lengvai šokiruoti, kad jį prisimintų, kad apie jį kalbėtų kitą dieną išskirdami iš kitų pasirodymų eilės.
 
Didžiulis dėmesys yra skiriamas aksesuarams – pirštinėms, rankinėms, avalynei. Ji laiko, kad jų pagalba net labiausiai klasikinei ir akademinei aprangai galima suteikti madingą ir ryškų vaizdą. Moterims su ribotomis lėšomis aksesuarai vaidina ypatingą vaidmenį. Jos garderode gali būti tik kelnės, nertinis ir švarkas, tačiau su įvairiais šalikėliais, avalyne ir įvairiaspalviais diržais ji gali keisti savo išvaizdą. Ji gali kombinuoti juos savo nuožiūra ir būti vis kitokia.
 
Todėl madam Rykiel neapsiriboja vien trikotažu. Aksesuarai, madingi interjerai, parfumerija – toli gražu ne viskas, kuo ji užsiima. Ji kuria įdomiaas kolekcijas vaikams. Rykiel pati sukūrė flakono dizainą savo parfumerijos linijai – žaismingo nertinio forma trumpomis rankovėmis. Vieno iš paskutinių parfumerijos kūrinių reklaminės kampanijos veidu madam Rykiel padarė savo dukrą Natali. Toks pasirinkimas – ne vien Sonai Rykiel noras supažindinti pasaulį su savo dukra, tačiau ir sekimas pagrindiniu principu: kurti madą paprastoms moterims.
 

Kvepalai – atskira Sonai Rykiel gyvenimo tema. Juk suknelė ir kvepalai – tai geriausi draugai, kurie dėl neteisingo pasirinkimo gali tapti pikčiausiu priešu. Pati Rykiel turi tris mėgstamus aromatus, ir ji naudojais jais visos dienos metu. Tiesiog jai patinka maišyti kvapus.
 
Nepailstanti Sonia keliasi kasdien 7 ryto ir dirba iki vėlyvos nakties. Tame tarpe spėja organizuoti parodas, užsiiminėti visuomenine veikla, šokiais, teatro afišomis, patalpų interjerais ir rašyti knygas. 1979 metais išėjo jos pamąstymų rinkinys apie madą, meilę ir save „Ir aš ją norėjau matyti apnuogintą“. Paskutinė knyga – apsakymų rinkinys vaikams „Tatiana-Acacia“. Tačiau pirmoje eilėje – mada, nes visa kita veikla ją peni. Rykiel yra įsitikinusi, kad viena neįmanoma be kito.
 
Apie savo darbus ji kalba, kaip apie subtilius, prabangius ir truputį teatrališkus. „Mane įkvepia moterys, - sako Rykiel. – Moterys, kurias aš matau, šalia kurių gyvenu, mano sesuo, mano dukra, mano motina, mano draugės. Tikras įkvėpimas kyla iš vidaus, iš tų, kurie tave supa, o tas kas galvoja priešingai – klysta“.
 
Sonia Rykiel apdovanojimų ir vardų sąrašas – įspūdinga: Garbės legiono ordino kavalierius, Literatūros ir Meno ordino kavalierius. 20 metų ji buvo Paryžiaus Mados palatos vice-prezidentas. Tačiau ir stiprios moterys turi silpnybių. Soniai – tai šokoladas. Ji yra „Šokolado megėjų klubo“ garbės narys.

Parengė Arnoldas Stasiulis